- kopti
- 1 kópti, -ia (-a), -ė (-o) intr., kõpti 1. MŽ, R, K, J.Jabl lipti (aukštyn, žemyn, per ką): Į kalną smulkiais nelygiais žingsniais kopė senutė rš. Vaikas kopa į medį Mrk. Drevėn kopt Mrc. Kópk ant trobos, nuimsi linų kuodelį Lš. Jau jis vėl ant pečiaus kopia Kpč. Kopo kamino taisyt, tai būt kad kiek užsimušęs Lš. Tikrai sušilt į šiltą patalą kópam K.Donel. Vaikas lengvesnis liesõm (kopėčiom) kópt Lp. Į tribūną vienas paskui kitą vis kopė kalbėtojai rš. Regėjo jis kitas septynias karves, iš vandenio kopančias BB1Moz41,3. Tu esi mažiau pavargęs – kopk nuo vežimo ir eik paskui Vs. Arkliai žingsniu kopė į šlaitą rš. Štai Kalpokas, nešdamas dalgę ant peties, kopa per spragą iš daržo V.Krėv. | prk.: O gyvenimui kopiant į kalną, mintys pačios skrenda aukštyn rš. Vasaros saulė vis aukštyn kopė į šėmą dangų P.Cvir. Kopiančioji klubinė žarna (kylančioji klubinės žarnos dalis, anat. pars ascendens ilei) rš. ^ Savo daržan gali ir per tvorą kopti PPr413. | refl.: Lokys (meška) kópas į medį prie bičių J. 2. eiti, vykti: Bernas kopia į miestą Srj. Svotuliai ilganosiai, laikas namo kopti! LTR(Kur). ^ Nevesk ožį į daržą, kops ir patsai B. \ kopti; atkopti; dakopti; įkopti; iškopti; nukopti; pakopti; perkopti; prikopti; sukopti; užkopti
Dictionary of the Lithuanian Language.